pasiūti

pasiū́ti, pàsiuva (pasiū̃na), pasiùvo (pàsiuvė) tr. K, Rtr, Š; M 1. siuvant padaryti, pagaminti (drabužį, avalynę ir pan.): Gerai pasiū́tas drabužis DŽ¹. O jo rūbas tikt prastai pasiū́ti trinyčiai K.Donel. Ant tikslo pasiū́tas vystas J. Drobules pasiū́davo, ka negalės nė atkelti Vkš. Ar pasiūsi kelnes šv. Petrui (tai dienai)? J.Jabl. Kai mama man pirmą kartą pàsiuvė kelnes, tai aš jų da nemokėjau užsimaut Skrb. Drobinės kelnės pasiū́ta LKKXI226(Eiš). Negražiai pasiū́ta – visi mazgai viršuj kap vištos sėd Dv. Dabar dešimtie moteriškių pasiūtum sijonus, ką ana viena turėjo Sd. Kokio pakulnio pasiùs marškiniukus – lig dvylikai metų bėgioji LKT319(Ant). Motule širdele, kas tau marškinius pasiū̃s? DrskD154. Tokia suknelė pasiūtà, ir nepažinsi, ar berniokas, ar mergaitė – be kelinių Rod. Kepurę pasiū̃na iš kiškio skūrelės Rod. Pernai pasiū́tas paltas NdŽ. Kap jaunesnis buvo, tai pusantaros dienos pasiū̃na kalnius [i](kailinius) rankom Eiš. Kalinius man pasiùv (pasiūk) Grv. Pakulų pridedam, pàsiuvam kaldrą – i kokia meili Klt. Kurpelė kaip tik jos kojai pasiūtà NdŽ. Prikišam vatagalių ir pàsiuvam gražias lėles Šmn. Iš sienos audimo keturi maišai pasiūt išejo Kpč. Siūte pasiūčiau, bernyti mano, – neturiu audimėlio nei plonųjų šilkelių KlvD65-66. ^ Pasiū́t tai ne blyną iškept Mrj. Žodžiais kailinių nepasiūsi S.Dauk. Kap pasiūsi, tep sunešiosi Nč. Pasiuvo kap šiaučius kepurę LTR(Srj). Nesakyk, kad elgeta nebūsi: gal bėda jau pasiuvė tau krepšį TŽIII381. Su maža adata didelius kailinius pasiuva LTR(Vdk). Ko reikia gerai pasiūtiems rūbams? (nieko) Sim. Be adatos pasiūta, be staklių išausta (pirštinė) Ds. | refl. tr.: Pati pasisiùvo suknelę DŽ¹. Ji išmoks pasisiū́ti baltinius NdŽ. Tokio pat šitai numinio audeklo [sijoną] va pasisiū́si, kur jau lengvesnis, keturių palų Tl. Pasisiūnì sijoną ir nešioji Kls. Vyrams i marškinius, i kelnes pasisiū́davo su pirštais Grd. Andarokėlį pasisiuvaũ siaurą iš aštuonianyčio, labai gražiai buvau apsvilkus Lel. Iš žaliosios veršenikės pasisiùvęs sau dūdikę JD1532. Kitą dieną jis pabaigė siūti ir iš atkarpų pasisiuvo maišelį putoms supilti LTR(Mrj). Susiverpkie verpimėlį, išsiauskie audimėlį: pasisiūsi – bevilkėsi VoK132. ^ Iš miego tarbos nepasisiū́si Trgn. ║ prk. įtaisyti: Siuvo kriaučius ilgą laiką ir pasiuvo mergai vaiką (d.) Plt. Jis tai mergai pasiùvo vaiką, tai dabar turi mokėt Alk. 2. Ser įstengti, pajėgti siūti: Pasiū́ti ne kiekviena merga taip gali, kaip ji NdŽ. Be akuliorių nebepàsiuvu Ėr. Stipras senis: dar i pàsiuva kokį nėką Rdn. | refl. tr.: Jau pati sau i pasisiū́davo OG370. 3. kiek laiko siūti: Pasiū́k už mane! NdŽ. Valandą pasiùvo, ir marškiniai gatavi DŽ¹. Minutę kitą pàsiuvu ir vėl turiu eit prie kito darbo Sb. 4. LL155 siuvant po apačia pritvirtinti: Aš po savo naginėms milo pasiuváu Up. Jei nori, kad greitai lakiotum, pasiūki po padais kiškio odelės MTtV194. 5. pasiūdinti: Jie jam pasiùvo naujus drabužius NdŽ. Burlečiukus pasiùvo – žiūrėk, kad pakaktų penkiolika metų Šmn. Nuperka žentui [medžiagos] ir pasiū̃na kostiumą Dv. Pasiùvo tokius ilgus kailinius, ka lys – neparmirksi nėkados Brs. Aš nuog ti (tavęs) skūrelę nuimsiu, savam vaikeliu šūbelę pasiūsiù LKKIII203(Lz). | refl. tr.: Baltą kostiumą iš drobės pasìsiuvė Pls. Drobinę pasisiū́č [suknelę] – būč laimingiausia Dgč. Nebuvo iš ko pasisiū́tie [palto] Kli. Odą duoda išdirbt, padaro ją baltą ir pasìsiuva kailinius LKT240(Žml). 6. [i]lipdant padaryti (ppr. korius): Daug korių bitės pasiuva J.Krišč. Daugel mano yr sierų bitelių: tai jos man suneš saldųjį medutį, tai jos pasiūs baltuosius korelius BsO263. | refl. tr.: Rudenį [bitės] trupčiuką korių bepasisiùvo Slm. | Pasisiuvęs marškinėlius, [bitės] vikšrelis kaip ir sustingsta J.Krišč.

◊ vė́jais galvà pasiūtà apie nerimtą elgimąsi, vėjavaikiškumą: Niekas iš jo nėra numūse: galva vėjais pasiūta – tik laksto ir laksto visur par naktis Žgč. vélniu pasisiùvęs piktas, pašėlęs: Vélniu pasisiùvusi ta boba KlK12,81(Krš).

\ siūti; antsiūti; apsiūti; atsiūti; dasiūti; įsiūti; paįsiūti; išsiūti; nusiūti; pasiūti; papasiūti; persiūti; prasiūti; prisiūti; susiūti; pasusiūti; užsiūti